- šerenga
- ךerengà (sl.) sf. (2) Jrb, Br, Gs, Alk, Kt, Šn, Krok, Sn, šerénga (1) NdŽ, Kv, šẽrenga (1)
1. GrvT34, KŽ eilė (ppr. žmonių): Stovėjo dešimtininkų visa šerenga Žem.
2. Kp mušimas varant per dviem eilėmis išsirikiavusiųjų tarpą: Šerengų suduodavom kiaulėm Gs.
3. Dl sėdimoji vieta, per kurią šeriama, mušama: Duok par šẽrengą, kol maži Krs. Kaip uždegino per šẽrengą, tai tuoj išėjo ganyt Krs. Šẽrenga sopa nuo sėdėjimo Krs.
◊ per šereñgą (per šeréngą NdŽ) varýti (išvarýti, pérvaryti Kt, Krok) Kt, Br, Žvr, Sn, Skrb1. mušti, pliekti varomą per dviem eilėmis išsirikiavusiųjų tarpą: Tą smilę reiks varýt per šereñgą Alk. Tą karvę reik párvaryt par šẽrengą, tai jin nebus toki smalsti Bsg. Išvarykit par šerengą, ir nebelįs ant javus Jnšk. Jiedu varo velnius per šerengą kaip piemens kiaules TDrVI131.2. labai smarkiai užsipulti, suniekinti: Už ką tiedvi seminariji, sustoję iš dviejų pusių, pervarė lietuvystę per taip baisią šerengą? V.Kudir.3. primušti, išperti: Pervarius jį per šẽrengą, gal da ir būtų žmogus Ssk.šereñgą iškélti išperti: Tau reikia šẽrengą iškélt Dl.
Dictionary of the Lithuanian Language.